"Juodasis rikis"

2017.06.22

Dar vienas maršrutas apėmęs net trijų rajonų piliakalnius Ukmergės, Jonavos ir Širvintų. Per pusdienį užlipom aštuonis piliakalnius . Pradėjom nuo netoli Ukmergės miesto esančio Saliečių piliakalnio. Į jį vedė keliukai per sodybas. Vienoje jų sustojome prašyt leidimo palikti mašiną. Jau nepirmą kart taip keliaudami sutinkame geranoriškų ir malonių žmonių. Malonu būna su jais pabendrauti. Ir šį kart mus pasitiko Saulius Akstinavičius ir  netik parodė kur piliakalnis ,bet ir pasakodamas istorijas apie piliakalnį prie jo palydėjo. Apvaiksčiojom piliakalnį klausydamiesi Sauliaus pasakojimų, kaip čia viskas atrodė, kada  piliakanis dar nebuvo kasinėjamas. Tai gyvos istorijos pamokos vaikams, nes gali išgirsti ir pamatyti , kaip mūsų istorinis  paveldas buvo naikinamas sovietų. Gaila, kad labai jau dažnai tenka išgirsti, jog piliakalniai buvo naudojami kaip žvyro , durpių ir kitų  išteklių karjerai. Ir belieka tik  įsivaizduoti, koks tas piliakalnis didelis buvo pasakotojų vaikystėje.

Atsisveikinę su Sauliumi Akstinavičiumi patraukėme į Jonavos rajone esantį Piliakalnių kaimą , o  prie jo ir tokiu pat pavadinimu piliakalnis. Piliakalnių Piliaklanis matosi jau nuo kelio vidury lauko stūksantis kalnas,teko tik truputį paeit per laukus .

Sekantis mūsų kelyje buvo Paberžės piliakalnis, bet dar pasinaudojom proga užsukti į Markutiškio dvaro buvusią vietą. Dabar likę tik keturios  kolonos .

Šilų kaime esantis Paberžės piliakalnis galėtų būt pavyzdinis visiems , kaip yra tvarkomas nors ir nedidelis , nors ir gausiai turistų nelankomas piliaklanis. Naujas stendas , suoliukai , žolė visoje teritorijoje nušienauta. Kažin ar piliakalnis neatsilieka nuo aplink išpuoselėtų sodybų, ar sodybos nenusileidžia piliakalniui.

Daugybę kartų važiuojant iš Jonavos į Ukmergę pravažiuodavom nuorodą į Lokenėlių piliakalnį. Dabar kai jau jame buvome, žinau, kad esant progai vėl ten užsuksim. Didybė ir grožis! Tai pirmos mintys atvažiavus prie piliakalnio. O jis vis dar tvarkomas,todėl verta sugrįžti į ji dar kartą.

Toliau pasuko į Ruklą. Pačiame miestelyje yra Ruklos piliakalnis. Visas jo dydis labiau matosi nuo Neries pusės,tačiau ten nėra saugu sustoti ne tik su mašina, bet ir vaiksčioti tuo keliu pavojinga,nes eismas intensyvus. O nuo piliaklanio matosi Neries upė.

Pavažiavus 7 kilometrus už Ruklos pasukom lauko keliuku ir jau įprasta,kad jis baigiasi sodyboje. Perėjus metaliniu tiltu  per Lomenos upę radom ir Tartokų piliakalnį. Nešienautas, laiptų nėra ir atrodo visai visų pamirštas, nes prie jo radom Lietuvos TSR menantį užrašą. Tokį užrašą radom ir Ukmergės rajone Paželvių pilkapyne, o Totoriškių bei Piliakalnio piliaklaniuose bent jau kažkas pasistengė nutrinti T ir S raides, palikdami Lietuvos ..R. O mums jau ir įdomu pasidarė,  kiek dar rasim tokių sovietmetį menančių užrašų, nors tiek metų gyvename nepriklausomoje Lietuvoje.

O grįžtant į Ukmergę pro Veprius užsukome vėl į Širvintų rajone esančius Mančiušėnus, antrą kart ieškoti Mančiušėnų piliakalnio. Ir jis kaip užkeiktas, lengvai nenorėjo būt randamas. Jei visą kelionę niauskstėsi, lijo, bet vos tik privažiuodavom piliakalnį lietus nustodavo lyt. O čia atvirkščiai blaškantis po lauko keliukus pradėjo pilti lietus.  Pas sutiktus vietinius gyventojus pasitikslinom ar tikrai matomas apaugęs kalnas yra mūsų ieškomas piliakalnis ir šlapi, murzini , kabindamiesi į žoles užkopėm į piliakalnio viršų.  Svarbiausia  mes ir jį radom!